ruklėžiai

×rùklėžiai sm. pl. (1) Vdk; H žr. ruklėdžiai 1: Mesk laukun tuos rùklėžius (skudurus, sunešiotus drabužius)! Pgr. Kaip tu tuos rùklėžius (drabužius) paneši? Krkl. O po tų dienų, ėmę ruklėžius, užžengėm Jeruzalėn BtApD21,15. Ruklėžiai yra seni drabužiai J.